Kiekvienų metų gegužės mėnesį per Kapų puošimo dieną rinkosi didelės minios žmonių ypatingoms programoms. Dalyvaudavo karo veteranų kuopos, kalbėdavo įvairūs paskaitininkai – ateistai, ,,kairieji”, aušrininkas dr. Jonas Šliūpas.

Laikui bėgant, kairiųjų pasipriešinimas katalikų bažnyčiai žlugo. Kapinės palaipsniui pritraukė bažnyčią lankančių mažumą, kurie pradėjo laidoti artimuosius Lietuvių tautinėse kapinėse. Naujosios kartos, atvykus antrajai lietuvių bangai po Antrojo pasaulinio karo, galvosena buvo kitokia. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios nariai pradėjo naudotis šiomis kapinėmis. Jos priglaudė įžymius Lietuvos rašytojus, menininkus, muzikantus, politikus, bendruomenės vadovus.